EDUKACIJA „LĖLYTĖ MAMYTEI“
Balandžio 30 d. įvyko jauki ir kūrybiškumą skatinanti nuotolinė edukacija ,,Lėlytė Mamytei" suteikė galimybę pasinerti į vaikystės prisiminimus ir iš paprastų priemonių (kojinių, kamšalo, audinių atraižų, siūlų) sukurti rankų darbo dovaną. Minkštos, švelnios lėlytės puikiai ras vietą vaikų žaislotekoje, galbūt paskatins lėlių teatro kūrimui, bus puikia dovana mamai.
Dvi valandas trukusioje edukacijoje buvo mokoma suformuoti ir pasiūti atskiras lėlės detales, jas sujungti ir dekoruoti.
Socialiniame tinklapyje FB edukacija sulaukė 862 peržiūrų. Edukaciją organizavo ir vedė Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus darbuotojos.
Balandžio 23 - JURGINĖS
Jurginės, Jorė Jūrė, Ganiklio diena - tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Jorėti - reiškia augti, plisti, žaliuoti.
Jurginės visoje Lietuvoje švenčiamos balandžio 23 dieną. Eržvilko krašto žmonės eilę metų svetingai buvo sutikti Audronės ir Arūno Bakšių sodyboje, kur atlikę visas apeigas, vaikai ir suaugę kepame kiaušinienę, vaišinamės Audronės išvirta sriuba. Po vaišių, kaipgi nepadainuosi tam laikui būdingų dainų, kaipgi neridensi margučių, nežaisi pavasario žaidimų.
Šiandien Jurginės kitokios, kaip ir viskas kas vyksta mūsų gyvenime, bet tai praeis. Tikėkime ir būkime sveiki.
IN MEMORIAM Antanas Puišys
ANTANAS PUIŠYS
1929 - 2020
2020 m. balandžio 13 d. žemiškąjį gyvenimą užbaigė mūsų brolis Antanas Puišys. Gimęs, augęs ir gyvenęs Paalsio kaime, buvęs partizanų ryšininkas, prižiūrėjo ir saugojo J. Žemaičio vadavietę – bunkerį. Kaskart ten nuvažiavęs dviračiu, surinkdavo šiukšles, šakas, sudegusias žvakes, sukaldavo naujas kopėčias įlipimui. A. Puišio namuose ruseno brandus kraštotyros židinys, nes paalsiškis turėjo sukaupęs ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir daugybę įvairių spaudinių apie mūsų kraštą, partizaninį judėjimą. Abu su dukra Birute uoliai prižiūrėjo senąsias Pažėrų kaimo kapinaites ir buvo uolūs Pažėrų koplytėlės atstatymo talkininkai.
A. Puišys savo atmintyje saugojo ir su visais nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi ir prisiminimais apie J. Žemaičio vadavietės – bunkerio įrengimą, vado ligą, slapstymąsi, ryšininkus, nurodymus kaimo žmonėms, nesuvalgytus Sekminių pyragus. Tylaus kaimo žmogaus Antano gyvenime sutilpo pati skaudžiausia, didžiausios ištvermės ir sąžinės pareikalavusi tautos istorijos atkarpa. Žavėjo ir įkvėpė jį pažinojusius Antano pasiryžimas ir darbas šios Lietuvos istorijos atkarpos išsaugojimui ir nesavanaudiškai tarnystei. Jis buvo įsitikinęs, kad tai jo pareiga – jaunystėje tapęs laisvės gynėjų ryšininku juo ir buvo iki paskutinio savo atodūsio.
Šis vyras - kuklus gyvenimu, bet didis savo dvasia ir tautos atminties saugojimu, yra vertas pagarbios mūsų atminties.
2018 m. Antanas Puišys buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ už Lietuvių Tautos istorinės atminties saugojimą, puoselėjimą, nuoširdžią visuomeninę veiklą, siejamą su LR Prezidento generolo Jono – Vytauto Žemaičio vadavietės – bunkerio suradimu, atstatymu ir saugojimu.
