Išeivijos ir lietuvių liaudies dainų metų ratas suka link pabaigos. Vadžgirio kultūros namuose atidengta nauja atminimo lenta, skirta iš šio krašto kilusiems išeiviams, palikusiems ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Ši lenta – tai ne tik pagarba jų darbams ir nuopelnams, bet ir gyvas priminimas apie žmones, kurie, nepaisydami sudėtingų laikų, savo talentu ir ryžtu garsino gimtąjį kraštą, Lietuvą.
Atminimo įprasminimas ypač simboliškas šiais – Jurbarko rajone minimais Išeivijos metais, kai dar kartą atsigręžiame į savo šaknis ir tuos, kurie kūrė Lietuvos vardą toli nuo namų.
Prasidėjęs II Pasaulinis karas sujaukė visų gyvenimus, planus, svajones. Žmonės buvo išblaškyti po pasaulį, vienus trėmė į Sibirą, kiti bėgo, emigravo į užsienį. Tačiau ir vieni ir kiti savo lietuvių kalbos neužmiršo, visais įmanomais būdais saugojo lietuvybę, puoselėjo tradicijas, kovojo už Lietuvos laisvę.
2025-11-30 Vadžgiryje buvo pristatyta atminimo lenta, skirta Vadžgirio krašto išeiviams. Juozui Giedraičiui , Jeronimui Ignatoniui, Kaziui Ambrozaičiui ir Broniui Dirmauskui-Dirmėnui.
VADŽGIRO KRAŠTO IŠEIVIAI
Dr. KAZYS AMBROZAITIS
1918 04 23 Naudžiams (Šimkaičių vlsč., Raseinių apskr.) – 2015 08 15 JAV.
Lietuvos gydytojas rentgenologas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
1940–1944 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo mediciną. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime; buvo Lietuvos aktyviojo fronto Kauno štabo narys. Lietuvos antinacinio pasipriešinimo dalyvis. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. baigė Tūbingeno universitetą, 1949 m. apsigyveno JAV. Specializavosi radiologijos srityje Niujorke ir Klivlende. 1950–1953 m. dalyvavo Korėjos kare; kapitonas. Vėliau dirbo ligoninėse netoli Čikagos.
Daugeli metų buvo Ligoninių radiologijos departamento direktorius, stacionarios radiologų korporacijos JAV lietuvių bendruomenės, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Lietuviškosios jų tarnybos narių bei organizacijos Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos tarybų narys. Šio klubo įsteigė lietuvių fondą, jo tarybos ir valdybos pirminkas. Pasaulio sveikatos ir JAV vienas iš nedaugelio lietuvių gydytojų, kuris ne tik aktyviai dalyvavo visuomenės veikloje, bet reikšmingai savo indėliu lietuvių bendruomenės išeivijoje ir Lietuvos išlaisvinimo darbams buvo išprasminti.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2009).
BRONIUS DIRMAUSKAS DIRMĖNAS
1912 02 07 Vadžgirys (Jurbarko r.) – 1961 03 13 Čikaga (JAV).
Poetas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinį Skausmo, mano dienų (1940). Žurnalas Žemė (1946).
JUOZAS GIEDRAITIS
1910 12 18 Paskynai (Šimkaičių vlsč., Raseinių apskr.) – 2008 01 12 East Northportas (Niujorko valstija), palaidotas Vadžgiryje.
JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
1933 m. Kaune baigė kariūnų aspirantų, 1937 – ginklavimo karininkų kursus. 1938 – Vytauto Didžiojo universitete (teisę). 1937–40 dirbo Krašto apsaugos ministerijos tyrimų laboratorijoje ir Ginklavimo valdyboje. 1940–41 m. pradėjus sovietų invazijai, 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, kur padėjo iš sovietų ištrūkusiems daryti sukilimo darbą. 1949 m. apsigyveno JAV, dirbo draudimo kompanijoje.
1961 m. persikėlė į East Northportą.
Amerikos Vaitijos apskų bendrovėje „Sparta“, 1961 m. įtraukė jį į kūrėjų ir ryšybos bendrovę.
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (nuo 1970 m.), Lietuvos rinkimų sąjungos, išeivijos tarybos narys. Vienas iš JAV Lietuvių fondo įsteigėjų nuo 1962 m. Hermio lietuvių valdybos, 1993–2000 tarybos.
Bendražadavimo spaudos bendradarbis.
II Baltramiejaus lietuvių medalių apdovanotas.
Gedimino ordino Karininko kryžius (2001).
JERONIMAS IGNATONIS
1902 03 13 Užrenguvės (Šimkaičių vlsč., Raseinių apskr.) – 1968 11 22 Čikaga (JAV).
Pedagogas, dramaturgas, rašytojas.
1926 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką. 1943 m. buvo Vilniaus pedagoginės mokyklos mokytojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo mokytoju lietuvių pabėgėlių stovyklose.
1950 m. apsigyveno JAV; mokytojavo lietuvių mokyklose ir lietuvių parapinėse mokyklose.
Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, parašė keliolika kūrinių, išleido 7 pjeses.
Priklausė Lietuvos rašytojų draugijai nuo 1954 metų.
Draugai redakcijoje išleido jo kūrinių rinktinę Praskleidęs uždangą.
Atminimo lentą finansavo Jurbarko rajono savivaldybė