ANTANAS PUIŠYS
1929 - 2020

2020 m. balandžio 13 d. žemiškąjį gyvenimą užbaigė mūsų brolis Antanas Puišys. Gimęs, augęs ir gyvenęs Paalsio kaime, buvęs partizanų ryšininkas, prižiūrėjo ir saugojo J. Žemaičio vadavietę – bunkerį. Kaskart ten nuvažiavęs dviračiu, surinkdavo šiukšles, šakas, sudegusias žvakes, sukaldavo naujas kopėčias įlipimui. A. Puišio namuose ruseno brandus kraštotyros židinys, nes paalsiškis turėjo sukaupęs ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir daugybę įvairių spaudinių apie mūsų kraštą, partizaninį judėjimą. Abu su dukra Birute uoliai prižiūrėjo senąsias Pažėrų kaimo kapinaites ir buvo uolūs Pažėrų koplytėlės atstatymo talkininkai.

A. Puišys savo atmintyje saugojo ir su visais nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi ir prisiminimais apie J. Žemaičio vadavietės – bunkerio įrengimą, vado ligą, slapstymąsi, ryšininkus, nurodymus kaimo žmonėms, nesuvalgytus Sekminių pyragus. Tylaus kaimo žmogaus Antano gyvenime sutilpo pati skaudžiausia, didžiausios ištvermės ir sąžinės pareikalavusi tautos istorijos atkarpa. Žavėjo ir įkvėpė jį pažinojusius Antano pasiryžimas ir darbas šios Lietuvos istorijos atkarpos išsaugojimui ir nesavanaudiškai tarnystei. Jis buvo įsitikinęs, kad tai jo pareiga – jaunystėje tapęs laisvės gynėjų ryšininku juo ir buvo iki paskutinio savo atodūsio.

Šis vyras - kuklus gyvenimu, bet didis savo dvasia ir tautos atminties saugojimu, yra vertas pagarbios mūsų atminties.

2018 m. Antanas Puišys buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ už Lietuvių Tautos istorinės atminties saugojimą, puoselėjimą, nuoširdžią visuomeninę veiklą, siejamą su LR Prezidento generolo Jono – Vytauto Žemaičio vadavietės – bunkerio suradimu, atstatymu ir saugojimu.