2023 metai Jurbarko rajono savivaldybėje buvo paskelbti Juozapo Gudavičiaus metais.

Juozas Gudavičius 1873 m. sausio 13 d. Skliausčių k., Jurbarko raj. – 1939 m. lapkričio 12 d. Niurkoniuose, palaidotas Panevėžio senosiose kapinėse) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Iškilus Lietuvos menininkas gimė 1873 m. sausio 13 d. Skliausčių kaime, Telšių vyskupijoje. J. Gudavičius buvo 7-asis vaikas šeimoje, kuri bene kiekvieną sekmadienio popietę pareigingai lankė bažnyčią. Šeimos motina giedojo bažnyčios chore, tad ir jauniausias sūnus neretai dalyvaudavo repeticijose. Pasakojama, kad pirmąsyk išgirdęs vargonus mažasis Juozukas taip išsigando, kad net pravirko.

Būnant vos septynerių Juozo Gudavičiaus muzikinį talentą pastebėjo Varlaukio bažnyčios klebonas ir vargonininkas  V. Zigmantavičius., jis pradėjo rūpintis, kad vaiko gabumai būtų nukreipti tinkama linkme. Mokėsi Rietavo muzikos mokykloje. Vėliau, jau paaugęs, jaunuolis mokslus tęsė Varšuvos muzikos institute, kitaip dar tuomet žinomame kaip Varšuvos konservatorija.  1894–1898 m. kur įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio kvalifikacijas, vienus metus vargonuoti mokėsi pas prof. Aloyzą Butkevičių. Vasaros atostogas praleisdavo Skliausčiuose ir suorganizuodavo chorus. Būtent studijuojant ir gyvenant Varšuvoje, atitolus nuo gimtinės, užgimė visiems gerai žinoma daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi nepaprastai subtiliu meilės Lietuvai simboliu. Nė viena Lietuvos dainų šventė be šio muzikinio kūrinio neįsivaizduojama!

1898 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas carinės kariuomenės Kauno įgulos kapelmeisteriu. Orkestras bazavosi Kaune, Kretingoje, Gargžduose.

1904 m. vasarą Kretingos dragūnų pulko orkestras rengė koncertus Palangoje.

1905 m. apsigyveno Kaune ir buvo Kauno tvirtovės I pėstininkų pulko kapelmeisteris, 1906 m. Kaune prie „Dainos“ draugijos įkūrė pirmąjį lietuvių pasaulietinį vaikų chorą. J. Gudavičių paragino Juozas Naujalis.  „Dainos“ draugijos vaikų chorui vadovavo 1906–1909 m. surengė lietuviškų dainų koncertų, parašė straipsnių žurnalui „Vargonininkas“.

1905–1907 m. revoliucinio judėjimo metu jaunimą mokė revoliucinių dainų.

1908 m. Skliausčiuose suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių vėliau išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą.

1910 m. subūrė 85 žmonių chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines.

1910–1911 m. Kaune dėstė J. Naujalio vargonininkų ir choro dirigentų kursuose, dalyvavo Šv. Grigaliaus draugijos veikloje.

1912 m. atvyko į Tauragę, bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus – koncertus.

1915 m. pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą.

1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo.

1919 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės – I pėstininkų Gedimino pulko – orkestrą ir chorą, dirbo kapelmeisteriu Marijampolėje, Alytuje ir Klaipėdoje, koncertavo Palangoje.

1925 m. vėl sugrįžo į Skliausčius, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui.

Vėliau dėstė muziką Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercinėje mokykloje, organizavo chorus ir orkestrus. Su Tauragės jungtiniu choru (200 dalyvių) dalyvavo 1927 m. dainų šventėje Klaipėdoje ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune.

Su Varlaukio „Vilniui vaduoti“ sąjungos dideliu choru dalyvavo 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune.

1930–1939 m. gyveno Paįstryje, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui, 1934 m. dirigavo Panevėžio kariškių orkestrui, 1937 m. dėstė vargonininkų kursuose Panevėžyje.

• Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas;
• rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais;
• dalyvavo „Dainos" draugijos veikloje;
• išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų;
• Gudavičius sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui.
• 1912, 1920, 1928, 1932ir 1970 išleisti jo dainų ir giesmių rinkiniai. Savo kūryboje naudojo lietuvių muzikinio folkloro elementus.
• 1919 m. savanoris, daug prisidėjęs prie muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje, ypač periferijoje.

APDOVANOJIMAI

• Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas (1928).
• Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928).
• Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928).
• Vytauto Didžiojo dainų šventės medalis (1938).
• Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas (1938).

Šaltiniai:

Nepamirštas, gerbiamas, mylimas Juozas Gudavičius — sekunde.lt

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.