Gruodžio 6 dieną Eržvilko kultūros centre įvyko konferencija „Kad giria žaliuotų“. Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitiksime būtent su šiais žodžiais. Tai  pareiga suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš 100 metų pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų...

Ne veltui Juozapo Gudavičiaus dainos „Kur giria žaliuoja“ (žodžiai Ksavero Sakalausko-Vanagėlio) fragmentas yra pasirinktas, kaip 2024 metų dainų šventės pavadinimas. Juozapo Gudavičiaus indėlis į Lietuvos muzikos istoriją ir kultūrą yra didžiulis, neišmatuojamas jokiais matais ar pinigais.

2023 metais Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė dviejų žymių kraštiečių -  Juozapo Gudavičiaus ir Antano Šabaniausko metus. Ši konferencija, tai bene paskutinis šių metų renginys, kurį Eržvilko kultūros centras skyrė Juozapo Gudavičiaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencija prasidėjo dainos „Kur giria žaliuoja“ motyvu, Reginos Algės Gudavičiūtės eilėmis, skambėjo Gabrielės Gvozdės atliekamos dainos, jai akompanavo Gytis Gvozdas.

Pirmąjį pranešimą „Juozapo Gudavičiaus palikimas jaunimui“ skaitė Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos 3 G klasės mokinės Austėja Adomaitytė, Austėja Atkočaitytė ir Audrūnė Bakšytė, kurias parengė istorijos mokytoja Stasė Baužienė. Ši mokytoja surinkusi nemažai medžiagos apie Juozapą Gudavičių, parengė parodą,  daugybę metų prisideda prie kompozitoriaus atminimo išsaugojimo.

Antrąjį pranešimą „150 metų muzikos skambėjimų ir sugrįžimų“ skaitė Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, Lietuvos varinių pučiamųjų asociacijos įkūrėjas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestrų žanro tarybos pirmininkas Remigijus Vilys. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti daugiau J. Gudavičiaus sukurtų ar harmonizuotų kūrinių chorams ir pučiamųjų orkestrams.

„Lietuvos kapelmeisterių ir dirigentų tęstinumas bei tradicijos“ buvo trečiasis pranešimas, kurį skaitė Lietuvos nacionalinio kultūros centro pučiamųjų instrumentų specialistas, žurnalistas, keliautojas, 5 knygų autorius. Viena iš jų „Didysis dūdų revoliucionierius: Romas Balčiūnas“ buvo pristatyta konferencijos metu.

Po konferencijos buvo galimybė nukeliauti į Skliausčių kaime esančią Juozapo Gudavičiaus sodybą, kurioje jis gimė ir augo. Uždegėme žvakeles prie neseniai pastatyto koplytstulpio (Danutės ir Arūno Samių dovana ir iniciatyva), taip pat prie Varlaukyje esančio paminklo, skirto kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir jo sūnėnui Jonui Novakauskui. Apsilankėme Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje dar išlikę originalūs balaniniai vargonai, kuriais išmokęs groti Juozapas Gudavičius pradėjo savo muzikinį kelią.